- stuburkaulis
- 1 stubùrkaulis sm. (1) Š, DŽ, Slnt, stubur̃kaulis (1) Dglš, Kzt, stùburkaulis (1) BŽ389 1. Rtr žr. stuburas 1: Ant strėnų stubùrkaulis J. O, būdavo, kol paklojam linus, tai ir stubùrkaulis sustings Skrb. Sprandą reikia trinti, palenkus galvą žemyn, nuo stuburkaulio į pečius ir atgal rš. | prk.: Žmonės be stubùrkaulio (be savo nuomonės, pataikūnai) NdŽ. 2. BŽ389, NdŽ, KŽ atskiras stuburo kaulas, slankstelis: Kiekvienas žmogaus stuburkaulis turi žiedo formą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.